Carola (GER)

CAROLA

ŽIRGO VEISLĖ: Holšteinė
ŽIRGO AMŽIUS: 7 metai.
ŽIRGO LYTIS: Kumelė
ŽIRGO PASKIRTIS: Konkūras
ŽIRGO SPALVA: Širma
ŽIRGO ŽYMĖS: Nėra
ŽIRGO CHARAKTERIS: Energinga, graži, kupina jėgų, gailinga sportinė kumelė.. Širdyje visuomet liks laukiniu arkliu, kuris elgiasi kaip mažas vaikas. Dūkti, šėlti nudžiuginti ar prablaškyti raitelį- štai toks jos gyvenimo kredo.
Gražiai bėga, dirba ir žinoma, reikiamu momentu striktels į šalį, išbandydama ar nukreipdama ratelio mintis. Gyvenime nėra nieko padariusi tam, kad ką nors nuskriaustų. Turėdama stebuklingas ir tokias išraiškingas akis, ji užburia tave savo šiluma, draugiškumu, meile. Su mylimu žmogumi jai visiškai nesvarbu ar lietus, ar saulė, bet kartu nukeliautų į pasaulio kraštą.
Keliavusi iš rankų į rankas, nemačiusi šeimininkų meilės, priežiūros, ji atsidūrė pas mane. Jai atiduosiu didelę dalelę savo meilės, kurios dar širdelėje buvo palikta ir jai.











INVENTORIUS:

Spoiler:

Ištrūkus iš masiškai užverstos darbovietės, linksmai niūniuodama žengiu link Carolos gardo su jos konkūriniu inventoriumi. Rankose taip pat tabaluoja maišelis su iš sodo atsivežtais obuoliukais, tad Carola šiandien padlaižiaus man. Galiausiai prieinu žirgo gardą. Nu ką, baldzielnike, labs vakarėlis. Užtenka stovėt čia apsibezdėjusiai visai garde, šiandien skraidysim. Senai nejudėjus tu, tiek laiko ŽP stovėjai, bet ten kadangi jokių gerų sąlygų gyvenimėliui, tad atsikraustom čia. Tariu ir susidėjus inventorių išsitraukiu šepečius. Įėjus žirgo gardan, pravalau jį visais šepečiais ir prabraukus šepečiais vienas per kitą, suglaudžiu juos ir paimu kanopų gremžtuką. Paprašius kojytės, išgremžiu visas kanopas ir nukračius purvą nuo gremžtuko, atsinešu kamanas. Permetu pavadį per kaklą, įbruku žąslus ir sutvarkau dirželius. Atsinešus apsaugas, uždedu jas ir užsegu lipdukus. Baigus atsinešu balną, uždedu atskirai pobalnį, paskui balną, pataisau,kad nebūtų niekur niekas užsirietę ir nuleidus pavaržėlę, užsegu ją. Praveriu gardo duris ir išvedu žirgą. Pakeliui iš arklidžių pastveriu stekutį su šalmu ir linksmi pajudam link konkūro aikštės.
...
Pašokinėję, prisisportavę, grįžtam į arklides. Padėkoju žirgui už nemokamą paskraidinimą ir davus skanėstą, atsegu balno pavaržą. Permetu ją per balną, nuimu jį ir padedu ant balno laikiklio. Nuimu apsaugas, įvedu žirgą gardan ir nuimu ir kamanas. Garde jas sutvarkau ir tarus žirgui, kur einu, sutvarkau visą inventorių. Grįžtu su obuoliais. Šiandien gausit visi lauktuvių Šypteliu ir įmetu į lovį kelis didelius obuolius. Pakšteliu žirgui į nosiuką ir nusišypsojus, einu šerti kitų žirgų.

Vienu mostu susirinkusi kelis daikčiukus iš balninės skubėjau pas Carolą, pas paskutinį žirgą, kurį šiandien privalau aplankyti. Priėjusi viską susikabinau prie gardo. Sveikutėė Žirgiukė iškišo nosiuką, o aš prisilenkiau ir į jį papūčiau. Carola nepatenkinta sugugeno. Ech... Smagu kartais tave paerzinti. Ne, ne, juokauju aš. :D Užėjau vidun į gardą ir ištiesiau obuoliuką. Carola lėtai priėjo ir greitu judesiu pačiupo obuolį. Šelmė atsirado... Nusijuokiau ir nuėjau pasiimti šepečių. Grįžusi pradėjau valyti kailiuką. Žinai kąąą??? Carola pasatatė ausytes ir stuktelėjo mane snukučiu. Žinau, žinau, kad nežinai... :DDD Nu oki, baigsiu tas nesąmones. Nusijuokiau. Šian eisi laukan palakstyt. Carola pasimuistė. Ėėėė, tik prašyčiau kantrybės. Prašukavau karčius ir uodegą. Nu vo baigtą. Išėjusi padėjau šepečius ir nusikabinau kantariuką, grįžusi uždėjau, ant priekinių kojikių uždėjau apsaugikes, prisegiau leicą ir išsivedžiau mažę iš gardo. Nukaukšėjome arklidėmis, link išėjimo.
...
Jau visiškoje visiškoje tamsoje (nors panašiu metu ir išsivedžiau) parsivedu savo pasiutėlę. Nu ką, patiko tau šian? Žirgė sugugeno ir pasitrynė, prėjome garduką, pravėriau duris ir paskui save įsivedžiau. Nuo kojų nusegiojau apsaugas, nuėmiau kantariuką, viską tvarkingai sudėjau už gardo. Grįžau pas mažiukę. Eisiu jau. Apsikabinau ir žvilgtelėjau į žirgo akytes, pabučiavau į putlų nosiuką ir išėjau, užvėriau gardo duris. Į lovį įmečiau kelias morkas. Ikiuką.